veikia Mauricius - Poilsis Mauricijaus saloje
Mauricijus

“MAURICIJAUS SALA BUVO SUKURTA GEROKAI IKI TO, KAIP DIEVAS SUKŪRĖ ROJŲ.
JI PASITARNAVO JAM MODELIU”.

Markas Tvenas, 1896 m. balandis.


Jūs turite viską arba beveik viską, Jūs apvažiavote beveik visą pasaulį, viską matėte, viską išbandėte. Klystate… Naujus, nepakartojamus pojūčius Jūs patirsite apsilankę vienoje mažytėje šalyje. Rytuose nuo Madagaskaro salos, maždaug už 2000 kilometrų nuo Afrikos, Indijos vandenyno platybėse “pasimetė” nedidelė sala romantišku pavadinimu - Mauricijus. 
Ne veltui šios šalies herbe įrašyta - “Indijos vandenyno Žvaigždė ir Raktas”.
  Apie Mauricijų yra sakoma, kad tai pats prieinamiausias kurortas iš prabangiausių ir pats prabangiausias iš prieinamiausių.

Tokio aukšto aptarnavimo lygio, koks yra  šios šalies viešbučiuose,
Jūs nerasite  niekur pasaulyje.
Poilsis Mauricijuje paliks Jums nuostabius prisiminimus visam gyvenimui.


Geografija
Mauricijus - tai viena iš pačių mažiausių Afrikos valstybių. Apima Maskarenų salyno Mauricijaus bei Rodrigeso salas ir keliolika mažesnių salų. Mauricijus yra Indijos vandenyno pietvakarinėje dalyje maždaug už 900 km į rytus nuo Madagaskaro. Salos yra vulkaninės kilmės. Šalies plotas – 2040 kv.km. Didžiausia sala  – Mauricijus, jos plotas  – 1865 kv. km, salos ilgis  – 65 km. plotis – 48 km. Kranto linijos ilgis 250 km.

Politinė sistema
Parlamentinė respublika. Pilnas šalies pavadinimas – Mauricijaus Respublika. Šalies vadovas – prezidentas. Administraciniu atžvilgiu šalis suskirstyta į 9 rajonus.

Sostinė
Port Luisas. Tai didžiausias šalies miestas ir svarbiausias uostas. Jame gyvena virš 158 tūkst. gyventojų.

Gyventojai
Šalyje gyvena apie 1,3 milijono gyventojų, priklausančių įvairioms etninėms grupėms: indomaurikiečiai 69 %, kreolai 27 %, baltieji 2 %, kinai 2 %, kiti  1 %.

Religija
Vyraujanti religija induizmas – 48 % gyventojų, katalikai 32 %, musulmonai 17 %, budistai 2,5 %.

Kalba
Valstybinė kalba – prancūzų ir anglų. Kalbama kreolų, hindi ir kt. kalbomis.

Klimatas
Jūrinis tropinis, karštas, bet lengvai ištveriamas. Vidutinė temperatūra vasaros mėnesiais (lapkritis–balandis) svyruoja nuo 25 °C iki 33 °C, žiemos mėnesiais (gegužė–spalis) apie 22 °C. Vidutinė metinė vandens temperatūra lagūnose 25 °C.


Laikas
Laiko juosta UTC+4. vasaros laikas neįvedamas. Nuo Lietuvos laiko skiriasi +2 val.

Pinigai
Piniginis vienetas – Mauricijaus rupija, kurią sudaro 100 centų. Atsiskaitymas vykdomas tik rupijomis. Atsiskaityti galima kreditinėmis kortelėmis American Express, Visa, Diner, Master Card, kelionės čekiais. Pinigus galima iškeisti bankuose ir keityklose. Bankai dirba nuo 9.15 iki 15.15 val. darbo dienomis ir nuo 9.15 iki 11.15 val. šeštadieniais.

Transportas
Pagrindinė transporto rūšis yra automobilių transportas. Automobilių kelių tinklas išsišakojęs po visą šalį. Jų ilgis apie 2000 km. Artimiausius miestelius sujungia valstybinės ir privačios autobusų linijos. Galima išsinuomoti automobilį, tik nepamirškite, kad kelių eismas – kairės pusės.

Sveikata
Mauricijus yra viena iš ekologiškai švariausių vietų pasaulyje. Skirtingai nuo kitų tropinių šalių Mauricijus yra epidemiškai švari šalis. Jokių specialių skiepų vykstant į Mauricijų nereikia.

Viza
Lietuvos piliečiams viza nereikalinga. 

Ką veikti turistui Mauricijuje?
O ką tik nori. Puikiausi paplūdimiai, kruizai jachtomis, laivais. Pati fantastiškiausia giliavandenė žūklė, nuostabi elnių medžioklė. Norite pažaisti tenisą, golfą? Prašom, viskas idealiai paruošta. Jus domina išvykos į gamtą? Jūsų laukia džiunglės, kriokliai, užgęsusių ugnikalnių krateriai, uolos, kalnai. Vandens sportas? Viskas Jums  – buriavimas, vandens slidės, banglentės, burlentės, katamaranas, skuteris, povandeninio plaukiojimo ir nardymo reikmenys. Be to Jūsų laukia visa eilė ekskursijų po įžymiausias ir garsiausias šalies vietas. Vakare Jus pakvies naktiniai barai, restoranai, įvairūs šou ir koncertai, diskotekos, folkloro vakarai.


Ilga mažytės salos istorija 
XVI a.
Pirmą kartą žemėlapyje Mauricijaus sala atsirado 1502 m. pavadinimu savo tarme panašiu į arabų “Dina Robin”. Pirmieji saloje 1510 m. išsilaipino portugalai. Salą jie pavadino “Cisne” – ar dėl įspūdingo paukščio Dodo, arba vieno iš savo laivų garbei. Tačiau labai greitai portugalai paliko salą.
XVII a. 1598 m. dabartinio miesto Mahebūro vietoje išsilaipino olandai ir princo Mauricijaus Oraniečio garbei pavadino salą Mauricijumi. Sala pavirto sustojimo vieta laivams, plaukiantiems iš Olandijos į Javos salą. Olandai čia atvežė vergus iš Indijos, Madagaskaro, galutinai nuniokojo salą, išnaikino garsiuosius Dodo. Pagaliau, 1710 m., patyrę čia vien tik nesėkmes, olandai paliko savo plantacijas ir išplaukė į Gerosios Vilties kyšulį, kurio geografinė padėtis pakeliui į Indiją žymiai patogesnė. Vis dėl to olandai paliko po savęs labai svarbu palikimą – cukranendres ir elnius, atvežtus į salą 1639 m. iš Javos salos, o taip pat pirmuosius salos žemėlapius.
XVIII a. 1715 m. salą užgrobė prancūzai ir pavadino ją Il de France. Tačiau pirmieji kolonizatoriai atvyko tik po šešių metų. Nuo 1735 iki 1747 m. salą valdė gubernatorius Mahe de Labourdonnais, jo dėka sala suklestėjo. Sala buvo vadinama Maskarenų salyno “švyturiu”, ji traukė ir piratus (tarp jų garsusis Siurkufas), ir garsiuosius keliautojus (Bugenvilis, Laperūzas ir kt.), o vėliau ir kariškius, nes sala pilnai tapo prancūzų karine jūrų baze.
XIX a. Sala įgijo svarbią strateginę reikšmę Indijos vandenyne. 1810 m. anglai, pasinaudoję tuo, kad Napoleonas buvo “užimtas” savo žygiais Europoje, užgrobė salą. Sala jiems turėjo didelę reikšmę, nes buvo nelabai toli nuo Indijos – “Imperijos karūnos perlo”. Anglai sugrąžino salai pavadinimą Mauricijus ir mėgino primesti gyventojams savas tradicijas ir anglų kalbą. Salos gyventojai visa tai paklusniai priėmė, tuo pačiu išsaugodami ir savo prancūzų-kreolų kalbą, ir prancūzišką gyvenimo būdą. XIX a. viduryje Mauricijus tapo sala-kosmopolite ir tokia liko iki mūsų dienų. Nuo vergovės panaikinimo 1835 m. iki pat 1909 m. anglai vežė į salą pigią darbo jėgą iš Indijos. Saloje paplito induizmas. Taip pat į salą atvyko nemažai kiniečių, madagaskariečių. Saloje apsilankė tokios pasaulinio mąsto garsenybės kaip Čarlzas Darvinas, Džozefas Konradas, Markas Tvenas. Cukraus pramonė klestėjo iki 1860 m. Bet Sueco kanalo atidarymas 1869 m. atkirto salą nuo svarbiausių jūros kelių. O šimtmečio pabaigoje salą nusiaubę taifūnai, kilusios epidemijos, gyventojų perteklius, galutinai atvedė ją prie nuosmukio.
XX a. Pirmasis pasaulinis karas neatnešė jokių pasikeitimų. Bet Antrojo pasaulinio karo metu, anglai pavertė salą Didžiosios Britanijos karine jūrų ir oro baze. Po šimto metų Mauricijus vėl įgijo tam tikrą prestižą. 1968 m. kovo 12 d. Didžioji Britanija suteikė Mauricijui nepriklausomybę Sandraugos sudėtyje. Lygiai po 24 metų, 1992 m. kovo 12 d. Mauricijus pasiskelbė Respublika, kuriai vadovauja Parlamento išrinktas Prezidentas. Anglų kalba išlieka valstybine kalba, nors visi gyventojai kalba kreolų ir prancūzų kalbomis. Šiandien Mauricijus yra klestinti šalis, kurioje nėra bedarbystės. Sparčiai besivystant trims pagrindinėms pramonės šakoms: cukraus bei tekstilės pramonėms ir turizmui, šalis sugebėjo greitai prisitaikyti prie naujausių pokyčių pasaulio ekonomikoje ir technikoje. 1970 m. Mauricijus tapo pirmąja laisva ekonomine ir ofšorine zona Indijos vandenyno regione.


Lietuviškai |  По-русски
» 2012.08.01
SPECIALŪS PASIŪLYMAI


Viešbučiai:

» Le Mauricia 4*
» Le Canonnier 4*
» Le Victoria 4*
» Shandrani Hotel 5*
» Trou Aux Biches 5*
» Paradis Hotel 5*
» Dinarobin Hotel 5*
» One & Only Le Saint Geran
» Royal Palm 5*+

Turizmo agentūra "Vegaturas"
» http://www.vegaturas.lt/